apluokyti — apluõkyti tr. 1. apmušti: Kai apluõkysiu kūloku, tai žinosi! Trgn. Neklauso mano berniokas, tai kad apluõkijau, tuoj kitoniškas Trgn. 2. nudirbti: Jau visus darbus apluokijau Ck. luokyti; apluokyti; paluokyti; priluokyti; suluokyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
luokyti — luõkyti, ija, ijo DŽ, luokyti žr. luokinti: 1. Ant ežero matosi šviesos, turbūt kas luokija Mlt. Sutemus eisme luõkyt Rš. Suskūręs eldijoj ugnį šiąnakt upėj luokijau, žeberklais lydekaičius badžiau Ign. 2. Žuvis luokijau ir kūlę sudaužiau Ds.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paluokyti — paluõkyti tr. truputį pagaudyti žuvų, jas pritrenkiant per ledą: Paluokyk pietum žuvų Ds. luokyti; apluokyti; paluokyti; priluokyti; suluokyti; užluokyti … Dictionary of the Lithuanian Language
suluokyti — suluõkyti tr. sumušti, sudaužyti: Vaikai bernus suluokijo! Ktk. luokyti; apluokyti; paluokyti; priluokyti; suluokyti; užluokyti … Dictionary of the Lithuanian Language
užluokyti — užluõkyti tr. 1. pritrenkti žuvį per ledą: Didžiausią liudakaitį ažluokijom Ktk. 2. užmušti: Užsiprašė svečiuos, o kai insivadino, tai ir užluokijo (ps.) Trgn. luokyti; apluokyti; paluokyti; priluokyti; suluokyti; užluokyti … Dictionary of the Lithuanian Language